Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogų kiemo projektas

Sekmingi 2011 metu kasinejimai bei 2015 metais atliktu GPR tyrimu rezultatai rodo, kad tesiant archeologinius kasinejimus bus galima atidengti likusias Didžiosios sinagogos bei ja supusiu statiniu liekanas. Šie tyrimai (2011 ir 2015 metu) igalino mus lokalizuoti tikslias po žeme esanciu strukturu vietas bei išmatavimus ir geriau ivertinti ju archeologini potenciala prieš pradedant investuoti resursus pilnam strukturu atidengimui archeologiniu kasinejimu metu Archeologiniai kasinejimai suteiks informacijos apie šio svarbaus pastatu komplekso architektura bei igalins atdidengti statiniu fragmentus. Statiniu fragmentai bus tinkamai užkonservuoti ir integruoti i architekturini pasiulyma „Žydu memorialinis centras Vilniuje“, taip suformuodami tinkama žymiausio ir svarbiausio dingusio Vilniaus bei Lietuvos žydu pasaulio objekto ipaminklinima. Kadangi dalis cia buvusiu pastatu yra užstatyti mokyklos pastatu bei gyvenamaisiais namais, todel šiame tyrimu etape demesys bus skiriamas tik neužstatytoms vietoms. Siulomi archeologiniai tyrimai, tikimasi, atsakys i sekancius klausimus:

Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogu kiemo
tyrimu, kasinejimu, išsaugojimo ir iamžinimo projektas

TYRIMU, KASINEJIMU, IŠSAUGOJIMO IR IAMŽINIMO PROJEKTAS

Didžioji Vilniaus sinagoga yra seniausias ir reikšmingiausias litvaku bendruomenes paminklas, kuris, kaip ir daugelis kitu litvaku architekturiniu paminklu, buvo prarastas istorijos verpetuose. Noredami tinkamai iamžinti sinagoga bei greta buvusi pastatu kompleksa mes siekiame suburti jungtine Lietuvos, JAV ir Izraelio paveldo profesionalu komanda, kuri, greta bendros, ilagalaikes Vilniaus (dar vadintos Lietuvos Jeruzale) žydu bendruomenes atminties išsaugojimo, vykdytu archeologinius kasinejimus, konservuotu bei in-situ išsaugotu Didžiosios sinagogos atkastus fragmentus.

Renesanso ir baroko stiliaus Didžioji sinagoga buvo pastatyta tarp 1633 ir 1635 m. ir apsupta tikru kitu statiniu labirintu - sinagogu kiemu, kuriame buvo 12 sinagogu ir kitu viešos paskirties instituciju, sudariusiu Toros studiju centra, mitnagedu tvirtove bei Vilniaus Gaono dvasinius namus. Per Antraji Pasaulini kara nacistinei Vokietijai naikinant visa Vilniaus žydu bendruomene, neišvengiamai buvo nusiaubta ir sunaikinta svarbiausia Lietuvos žydu dvasine brangenybe - Didžioji sinagoga. Po nacistines Vokietijos nusiaubimo like stoveti sinagogos ir sinagogu kiemo griuvesiai buvo galutinai sulyginti su žeme Sovietu Sajungos valdžios atstovu paliepimu, ruošiant vieta mokyklos statyboms.

Kulturos paveldo departamento prie Lietuvos kulturos ministerijos užsakymu 2011 m. Lietuvos archeologas Zenonas Baubonis Didžiosios Vilniaus sinagogos teritorijoje atliko nedideles apimties archeologinius žvalgomuosius tyrimus, kuriu metu surado svarbias strukturas. Sekmingi šiu tyrimu rezultatai rodo, kad toliau vykdant archeologinius tyrimus Didžiosios sinagogos bei aplinkiniu pastatu vietose galima labai daug išsiaiškinti apie komplekso architektura ir tuo paciu atidengti išlikusias strukturu dalis iamžinimui.

Prieš pradedant vykdyti archeologinius kasinejimus 2015 m. birželio menesi komplekso teritorijoje buvo atlikti neintervenciniai, geofizikiniai GPR tyrimai. Pastaruju rezultatai igalino mus susikoncentruoti ties perspektyviausiu vietu kasinejimu: Didžiosios sinagogos lokalizavimu ir atidengimu, dalies Gaono sinagogos ir mikvos lokalizavimu.
Archeologiniu tyrimu metu žemes kasimo darbus vykdys bendra samdomu darbininku bei savanoriu iš Lietuvos, Izraelio ir viso pasaulio litvaku bendruomenes komanda, siekiant užtikrinti, kad žydu kulturinis paveldas butu suvokiamas ir reprezentuojamas kaip svarbi ir neatskiriama Lietuvos paveldo dalis, kuri turi buti garsinama ir saugojama ateities kartom.

Mes siekiame visuomenes isitraukimo i ši projekta ir kvieciame Jus buti jo dalimi aukojant pinigus tyrimu išlaidoms padengti, savanoriaujant arba ir aukojant, ir savanoriaujant tyrimuose.

Trumpas projekto apibendrinimas

Išsamus projekto aprašymas

Nors Holokausto laikotarpi Lietuvoje išgyveno tik labai maža dalis žydu istoriniu laiku sinagogu ar kitu viešosios paskirties pastatu, taciau tai nesumenkina ju svarbaus ir integralaus vaidmens Lietuvos kulturos paveldo visumoje. Dabartineje Lietuvos teritorijoje nebuvo iškilesnio, svarbesnio ar nuostabesnio pastato nei Didžioji Vilniaus sinagoga. Siekiant tinkamai iamžinti Sinagoga bei greta buvusi pastatu kompleksa mes siekiame suburti jungtine Lietuvos, JAV ir Izraelio paveldo profesionalu komanda, kuri, greta bendros, ilagalaikes Vilniaus (dar vadintos Lietuvos Jeruzale) žydu bendruomenes atminties išsaugojimo, vykdytu archeologinius kasinejimus, konservuotu bei in-situ išsaugotu Didžiosios Sinagogos atkastus fragmentus.

Didžioji sinagoga ir sinagogu kiemas

Renesanso ir baroko stiliaus Didžioji sinagoga buvo pastatyta tarp 1633 ir 1635 m., kai iš valdžios buvo gautas leidimas perstayti spejamai 1573 m. statyta Senaja sinagoga. Laikui begant aplink Didžiaja sinagoga radosi kiti pastatai, kurie suformavo sinagogu kiema - dvylikos sinagogu ir kitu visuomenines paskirties pastatu kompleksa, kuriame buvo bendruomenes taryba. Senieji maldos namai, laidojimo draugijos Šventoji brolija sinagoga, Septiniu išrinktuju maldos namai, Naujieji Jesodo maldos namai, rabino Elijo ben Saliamono Zalmano - Vilniaus Gaono maldos namai, draugijos Labdara maldos namai, dažytoju maldos namai, amatininku maldos namai Darbininku draugija , Koidanovo chasidu maldos namai, Liubavicu chasidu maldos namai (veliau draugijos Jaunuju mokslininku šlove maldos namai), bendruomenes pirciu kompleksas su ritualiniu baseinu - mikva, viešo naudojimo tualetais, bendruomenes šuliniu, košerines mesos prekyviete ir garsiaja Strašuno biblioteka. Visas šis kompleksas tapo didžiuoju Toros mokymo centru ir mitnagdiškumo šerdimi.

Bažnytiniai istatymai neleido sinagogos aukšciui viršyti bažnyciu aukšcio, todel siekdami nenusižengti istatymui, bet išgauti reikiama interjero aukšti sinagogos architektai igilino pirmaji jos aukšta žemiau buvusio žemes lygio. Igyvendinus ši plana iš išores sinagoga atrode lyg 3 aukštu pastatas su šlaitiniu stogu, taciau viduje jos aukštis prilygo 5 aukštu pastatui. 19 a. pradžioje vakarineje dalyje buvo pristatyta dvieju aukštu medine galerija su dvišlaiciu stogu. Iejimas i sinagoga bei vestibiulis buvo šiaurineje pastato dalyje. Pagrindine maldai skirta erdve buvo kvadratines formos ir galejo talpinti apie 450 tikinciuju. Sinagogos centre buvo keturiomis Toskanos stiliaus kolonomis apsupta 3 aukštu bima. Apatinis bimos aukštas buvo sudarytas iš 12 kolonu, o viršutinis reme puošnu skliauta. Prabangus dvieju aukštu aron kodešas, stovejes prie rytines sienos, buvo dekoruotas gipso lipdiniais, vaizduojancius augalus, gyvunus bei tradicinius žydu simbolius. I aron kodešo arka vede dvigubi laiptai su geležine baliustrada. Ant sinagogos lubu bei sienu kabojo gausybe bronziniu ir sidabriniu šviestuvu, sinagogoje taipogi buvo saugoma vertinga ritualiniu objektu kolekcija. Šiaures rytineje ir šiaures vakarineje maldai skirtos erdves dalyje buvo sumontuota dviaukštes strukturos moteru galerija, su pagrindine sale sujungta mažais langeliais.

Per Antraji Pasaulini kara nacistinei Vokietijai naikinant visa Vilniaus žydu bendruomene, neišvengiamai buvo nusiaubta ir sunaikinta svarbiausia Lietuvos žydu šventove - Didžioji sinagoga. Nežiurint meginimu išsaugoti Didžiosios sinagogos likucius XX a. 5 dešimtmetyje, griuvesiai buvo galutinai sulyginti su žeme Sovietu Sajungos valdžios atstovu paliepimu, ruošiant vieta mokyklos statyboms. Ši Vytes Nemunelio vardu pavadinta pradine mokykla, pastatyta tarybiniais metais, veikia ir šiuo metu, taciau dengia puse cia stovejusios sinagogos ploto.

1.Didžioji sinagoga
2.Bendruomenes taryba
3.Senieji maldos namai
4.Laidojimo draugijos
   Šventoji brolija sinagoga
5.Septiniu išrinktuju maldos
   namai
6.Naujieji Jesodo maldos
   namai
7.Rabino Elijo ben
   Saliamono Zalmano -
   Vilniaus Gaono maldos
   namai
8.Draugijos Labdara
   maldos namai
9.Dažytoju maldos namai
10.Amatininku maldos
   namai Darbininku
   draugija
11.Koidanovo chasidu
   maldos namai
12.Liubavicu chasidu
   maldos namai (veliau
   draugijos Jaunuju
   mokslininku šlove maldos
   namai)
13.Bendruomenes pirciu
   kompleksas su ritualiniu
   baseinu - mikva
14.Viešo naudojimo tualetais
15.Bendruomenes šulinys
16.Košerines mesos
   prekyviete
17.Strašuno biblioteka
18.Sinagogu kiemo iejimas
19.Studiju ir maldos namai
20.Ramailes ješiva

Didžiosios sinagogos ir sinagogu kiemo planas

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Didžiosios sinagogos vietoje 2011 metais

2011 m. lietuviu archeologas Zenonas Baubonis Didžiosios sinagogos teritorijoje vykde nedideles apimties žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tyrimai prasidejo nuo istoriniu planu bei žemelapiu analizes, siekiant nustatyti svarbiausiu sinagogos daliu apytiksle buvimo vieta. Sekmingai nustacius sinagogos vieta buvo pradeti vykdyti kasinejimai, kuriu metu buvo atidengta dalis originaliu grindu, vienos iš keturiu kolonu, supusiu bima, viršutine dalis aron kodešo dalis. Visi architekturiniai radiniai, aptikti tyrimu metu priskiriami 16 a. pab. Taipogi tyrimu metu patvirtinta iki tol kvestionuota prielaida, kad sinagoga buvo igilinta apie 2 metrus giliau tuometinio žemes lygio.

Tyrimu metu taipogi buvo surasta smulkiu artefaktu, susijusiu su sinagogos gyvavimo periodu. Radiniu kolekcija susidejo iš Vilniaus senamiesciui budingu daiktu: keramikos, dekoratyviniu plyteliu fragmentu, statybiniu medžiagu bei monetu. Išskirtinai idomus buvo radiniai, susije su tiesiogine sinagogos funkcija - bronziniai papuošalai, Toros ritinio papuošimai bei šventuju knygu apkaustai.

Po tyrimu visos ju metu surastos architekturines strukturos buvo uždengtos geotekstile bei užpiltos švariu, atvežtiniu smeliu, taip jas apsaugant iki tol, kol bus priimtas sprendimas, kaip geriausiai iamžinti Didžiaja sinagoga, sinagogu kiema ir Vilniaus žydu kvartala.

Didžiosios sinagogos ir sinagogu kiemo archeologiniu tyrimu pasiulymas

2011 Excavation of the Great Synagogue of Vilna

2011 metais atliktu tyrimu planas.

1.Pirmiausias ir svarbiausias klausimas yra susijes tiesiogiai su pacia Didžiaja sinagoga. Testiniai kasinejimai turetu buti numatyti vykdyti siekiant atidengti likusia bimos dali, aron kodeša, grindis, pietine bei šiaures vakarine sinagogos siena. Tyrimu metu tikimasi aptikti šioje vietoje stovejusios ankstesnes, Senosios sinagogos, spejamai pastatytos 1573 metais, fragmentus ir, idealiu variantu, aptikti irodymus, jog 1593 metais išduotas leidimas perstatyti Senaja sinagoga išties buvo igyvendintas. Aptikus Senaja sinagoga galima butu atsakyti i klausima, ar Didžioji sinagoga 1633 metais buvo pastatyta pastarosios vietoje, ant jos pamatu. Dar daugiau, sinagogos priestatu pletros, datavimo ir vystymosi suvokimas suteiks informacijos ne tik apie Didžiosios sinagogos istorija, bet prisides ir prie bendros Rytu Europos sinagogu architekturos istorijos suvokimo. Šiaures rytinio sinagogos fasado pamatu atidengimas suteiks pirmines informacijos apie sinagoga, nes pastaroji jos dalis niekada nebuvo užfiksuota fotografijose ar piešiniuose.

2.Antras klausimu blokas yra skirtas vandens aprupinimo sistemai sinagogu kieme: rašytiniai šaltiniai nurodo, kad i sinagogos kompleksa vandentiekis iš Vingiu šaltinio, priklausiusio Dominikonu vienuolynui, buvo atvestas 1759 metais. Vandentiekis aprupino vandeniu bendruomenes šulini ir greiciausiai pirciu kompleksa su mikva, viešuosius tualetus. Archeologiniu kasinejimu metu yra tikimybe aptikti vandentiekio sistema, jos atsišakojimus i aukšciau minetas bendruomenines paskirties vietas ir galbut net pacia mikva.

3.Žydiškoji tradicija teigia, kad Senieji maldos namai, glaudesi prie vakarinio Didžiosios sinagogos kampo, buvo pastatyti 1440 metais, taciau tokia ankstyva data atrodo mažai tiketina. Archeologiniu tyrimu metu butu nustatyta Senuju maldos namu pastatymo data bei atskleista garsiojo skliautinio koridoriaus, gludincio po juo, istorija.

4.Daug neišaiškintu klausimu yra susije su laidojimo draugijos Šventoji brolija sinagoga, Septyniu išrinktuju maldos namais, rabino Elijo ben Saliamono Zalmano - Vilniaus Gaono maldos namais. Rašytiniai šaltiniai mini laidojimo draugijos Šventoji brolija maldu kambari nuo 1690 metu, nors laidojimo draugijos Šventoji brolija maldos namai buvo ikurdinti pirmajame maldu kambario aukšte 1747 metais. Archeologiniai kasinejimai gali padeti patikslinti abieju maldos kambariu datavima ir suteikti aiškesni ankstyvosios ju istorijos supratima. Manoma, kad Vilniaus Gaono maldos namai buvo pastatytas Gaono gyvenamojo namo vietoje. Toji struktura buvo paversta maldos namais 1768 metais, padidinta 1855 metais ir visiškai rekonstruota 1867 - 1868 metais. Archeologiniai tyrimai gali suteikti žiniu apie šiu svarbiu maldos namu istorija.

Potenciali archeologiniu tyrimu teritorija šiuo metu yra ne didesne nei 1000 kv. m. Prieš pradedant archeologinius tyrimus, 2016 metais bus atlikti papildomi GPR tyrimai siekiant geriau lokalizuoti ir identifikuoti po žeme esancias strukturas ir siekiant geriau ivertinti ju archeologini informatyvuma bei potenciala prieš pradedant brangiai kainuojancius ir letai vykstancius archeologiniu kasinejimu darbus.
Archeologiniams tyrimams vadovaus Zenonas Baubonis ir dr. Jon Seligman kartu su kulturos paveldo profesionalu komanda.

Archeologiniuose tyrimuose žemes kasimo darbus vykdys jungtine komanda iš samdomu darbuotoju ir savanoriu iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos ir viso pasaulio litvaku bendruomenes. Archeologiniu kasinejimu planavimas yra pilnai koordinuojamas su architekte Tsila Zak, siekiant užtikrinti, kad tyrimu metu atidengtos pastatu architekturines detales butu pilnai integruotos i galutini architekturini pasiulyma „Žydu memorialinis centras Vilniuje“.

Atnaujinti Didžiosios sinagogos tyrimai, kaip Lietuviu, Izraelio ir kitu šaliu kulturos paveldo profesionalu jungtinis projektas, suteikia daug daugiau nei tik galimybe geriau suprati Didžiosios sinagogos ir ja supusio sinagogu kiemo istorija, architektura bei chronologija - jis suteikia lietuviams, amerikiciams, izraelieciams bei viso pasaulio litvakams galimybe prisiliesti prie žydu sukurto kulturos paveldo bei pamatyti ji kaip neatsiejama Lietuvos kulturos paveldo dali, kuri turi buti garsinama ir saugoma ateities kartoms. Tyrimu komanda viliasi, kad profesionalai, savanoriai ir finansiniai remejai iš visu pasaulio kraštu susitiks šiame jungtiniame projekte, kuris gales suartinti po pasauli placiai išsiblaškiusias lietuviu bei žydu bendruomenes siekiant bendro tikslo - ju kulturos paveldo išsaugojimo ateities kartoms.

Prisijunkite prie musu komandos Vilniuje (2016 metu birželio menesi) ir paremkite mus savo aukomis
mums Jusu reikia!

Šioje ankstyvoje tyrimu projekto stadijoje mes ieškome remeju, kurie noretu prisideti prie projekto igyvendinimo savanoriaudami, aukodami lešas arba ir aukodami ir savanoriaudami lauko tyrimu metu. Galutine projekto kaina del objektyviu priežasciu negali buti tiksliai ivardinta, taciau dabartinis musu tikslas yra iki 2016 m. birželio 1d. surinkti 30 000 doleriu, kurie padengtu kasinejimo, konservavimo, darbininku atlyginimu, keliones, apgyvendinimo išlaidas bei mokslines ir mokslo poluliarinimo išlaidas ir artefaktu tvarkyma, katalogavima. Jeigu susidomejote, prašome paaukoti pinigu šiam projektui.

Detalesme informacija apie savanorystes galimybes archeologiniuose tyrimuose bus paskelbta velesniu metu, taciau jeigu norite gauti visas naujienas i savo elektroninio pašto adresa - prašome, parašykite mums elektronini laiška.